Nuo 2017 m. liepos 1 dienos įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, keičiasi kai kurios nuostatos, apibrėžiančios darbuotojų ir darbdavių santykius. Svarbiausi pakeitimai trumpai:

1. Atostogos. Kasmetinės minimalios atostogos skaičiuojamos nebe kalendorinėmis dienomis, o darbo dienomis. Taigi darbuotojas per metus gauna 20 darbo dienų (vietoj anksčiau buvusių 28 kalendorinių dienų). Pusė šių dienų turi būti išnaudojama nepertraukiamai (jei dirbama 5 dienas per savaitę).

2. Minimalus atlyginimas. Minimalus atlyginimas gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Nekvalifikuotas darbas – tai darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.

3. Darbo laikas.  Vidutinis darbo laikas įskaitant viršvalandžius  – 48 val. per savaitę. Maksimalus darbo laikas įskaitant viršvalandžius ir papildomą darbą – ne daugiau nei 12 valandų per dieną ir 60 valandų per savaitę.

4. Viršvalandžiai. Maksimaliai darbuotojas gali dirbti 8 valandas viršvalandžių per savaitę, o jam sutikus – 12 val. per savaitę, tačiau visi viršvalandžiai per metus negali viršyti 180 valandų.

5. Darbo režimai. Anksčiau taikėme du darbo laiko režimus – 8 valandų per dieną ir suminės darbo laiko apskaitos režimą. Naujame kodekse įteisinti penki darbo laiko režimo tipai:

  • Nekintančios darbo dienos trukmės ir darbo dienų per savaitę režimas – tai standartinis režimas, kai dirbama 8 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę.
  • Suminės darbo laiko apskaitos režimas – kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį, suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis yra ne daugiau nei 3 mėnesiai.
  • Lankstaus darbo grafiko režimas – dirbant pagal šį režimą, darbuotojas darbo vietoje turi būti fiksuotomis darbo dienos valandomis, o kitas valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų.
  • Suskaidytos darbo dienos režimas – dirbama su pertrauka, kuri yra ilgesnė nei maksimali pertrauka skirta pavalgyti ir pailsėti.
  • Individualaus darbo laiko režimas -  darbo laikas nustatomas individualiai.

6. Darbo apmokėjimo sistema. Jei vidutinis įmonėje dirbančių darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, įmonė turi parengti ir patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka. Su šia tvarka turi būti supažindinti visi darbuotojai. Prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros.

7. Įspėjimo terminai atleidžiant iš darbo. Atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, darbuotojas turi būti įspėtas prieš 2 savaites, jei įmonėje dirbo mažiau nei metus arba prieš 1 mėnesį, jei darbo santykiai tęsėsi daugiau nei vienerius metus. Anksčiau įspėjimo terminai buvo ilgesni, atitinkamai 2 mėnesiai ir 4 mėnesiai.

Taikomos tokios išimtys: įspėjimo terminas dvigubinamas atleidžiant darbuotoją, kuriam iki pensinio amžiaus liko mažiau nei 5 metai; terminas trigubinamas, jei atleidžiamas darbuotojas auginantis vaiką (įvaikį) iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat neįgaliesiems ir darbuotojams, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau kaip 2 metai.

8. Išeitinės išmokos. Atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės yra mokamos mažesnės išeitinės išmokos: jei darbuotojas dirbo iki 1 metų – pusės mėnesio VDU (vidutinio darbo užmokesčio) dydžio išeitinė išmoka, jei dirbo daugiau nei vienerius metus – 2 mėnesių VDU dydžio išeitinė išmoka.

9. Papildomos išeitinės išmokos. Šios išmokos mokamas atleidus darbuotoją darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo, atitinkamai už 5, 10 ir 20 metų nepertraukiamo darbo stažą toje darbovietėje yra mokama papildoma 1, 2 ar 3 mėnesių VDU dydžio išmoka.

10. Atleidimas darbdavio valia. Įvedamas naujas atleidimo pagrindas – darbdavio valia, šis atleidimas galimas dėl kitų priežasčių, nei atleidimas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ir negalimas dėl diskriminacinių motyvų, t.y. dėl amžiaus, lyties, politinių pažiūrų, dalyvavimo byloje prieš darbdavį ir panašiai. Darbuotojas įspėjamas prieš 3 darbo dienas ir jam sumokama ne mažesnė kaip 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

11. Terminuotos sutartys nuolatinio pobūdžio darbui. Įteisinta galimybė sudaryti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui, tokios sutarties maksimalus terminas tai pačiai funkcijai vykdyti  – 2 metai, jei vykdomos skirtingos funkcijos – 5 metai. Šio tipo terminuotos sutartys negali viršyti 20 procentų visų įmonėje sudarytų darbo sutarčių.

12. Materialinės atsakomybės sutartys. Materialinės atsakomybės sutartys sudarytos iki 2017 m. liepos 1 dienos nustoja galioti. Žalos atveju darbuotojas darbdaviui nuostolius atlygina pagal Darbo kodekso nuostatas: iki 3 VDU (vidutinio darbo užmokesčio), o esant dideliam neatsargumui iki 6 VDU. Ir tik tuomet, kai žala padaroma tyčia, apsvaigus ar darant nusikalstamą veiką, taip pat padarius darbdaviui neturtinės žalos, pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją ar susitarimą dėl nekonkuravimo, gali būti taikoma visiška materialinė atsakomybė.

Seno ir naujo Darbo kodekso palyginimą galite rasti čia.

Naują Darbo kodeksą galite rasti čia.