VMI visada domino akcininkų paskolos – tiek išduotos įmonėms, tiek gautos iš jų. Verslui paskolos iš akcininko atrodo savaime suprantamas būdas finansuoti įmonės veiklą, ypač verslo pradžioje ar pritrūkus apyvartinio kapitalo.

Iš kitos pusės paskolos, kurias akcininkams suteikė įmonė, taip  pat yra gana keblus dalykas, kuriuo dažnai domisi VMI atlikdama mokestinius patikrinimus. Taigi kokios rizikos yra susijusios su akcininkų paskolomis?

 

AKCININKŲ PASKOLOS ĮMONEI

Kalbant apie paskolas gautas iš kontroliuojančių asmenų (akcininkų) svarbu prisiminti „plonosios kapitalizacijos“ taisyklę, kuri nurodo, jog kai įmonė pasiskolina pinigų iš įmonę kontroliuojančių asmenų ir tokia paskola daugiau kaip keturis kartus didesnė už nuosavą kapitalą, 4:1 santykį viršijanti paskolos dalis laikoma kontroliuojamu skolintu kapitalu. Nuo jo apskaičiuotos palūkanos laikomos neleidžiamais atskaitymais. (LRV 2003-12-09 nutarimas Nr. 1575 „Pajamų arba išmokų apibūdinimo iš naujo taisyklės“)

Pavyzdžiui, įmonės nuosavas kapitalas gruodžio 31 dieną sudarė 5.000 Eur, o įmonei akcininko suteikta paskola – 30.000 Eur. Kadangi skolintas kapitalas yra daugiau nei 4 kartus didesnis už nuosavą kapitalą, palūkanos priskaičiuotos nuo viršijančios sumos (10.000 Eur * palūkanos) bus laikomos neleidžiamais atskaitymais ir didins pelno mokestį.

Taisyklėse yra numatyta išimtis, kada visa palūkanų suma gali būti leidžiami atskaitymai: „Šio skyriaus nuostatos netaikomos, jeigu Lietuvos vienetas įrodo, kad tokia pati paskola tokiomis pačiomis paskolos suteikimo sąlygomis būtų suteikta tarp nepriklausomų (nesusijusių) asmenų.“ (Taisyklių 6 p.).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad taisyklėse minima ne tik palūkanų norma, bet ir kitos paskolos sandorio sąlygos: „Pažymėtina, kad šiuo atveju vienetas turi pagrįsti ne tik faktą, kad palūkanos už paskolą atitinka rinkos kainą, bet ir faktą, kad vienetas tokią pačią paskolą tokiomis pačiomis paskolos suteikimo sąlygomis (terminas, užstatas, suma, paskolos išdavimo, grąžinimo sąlygos, numatytos netesybos, palūkanų norma ir t. t.) gautų iš nepriklausomų (nesusijusių) asmenų.“ (PMĮ 40 str. 3 d. komentaras).

Taigi, net tuo atveju, jeigu paskolos palūkanų norma atitiktų komercinių bankų skelbiamas vidutines palūkanas, pagrįsti, kad tokią pačią paskolą tokiomis pačiomis sąlygomis įmonė galėtų gauti iš banko ar kito nesusijusio asmens, nepagrindus kitų taisyklėse minimų paskolos sandorio sąlygų, būtų neįmanoma.

Praktikoje, net tuomet, kai įmonės parengia paskolos sandorio kainodaros dokumentaciją, VMI nėra linkusi pripažinti, kad akcininko suteikta paskola atitinka rinkos kainą.

Taip pat svarbu pažymėti, kad jeigu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną įmonės nuosavas kapitalas yra neigiamas, tai palūkanos nuo viso skolinto kapitalo, gauto iš akcininko, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.

 

PASKOLOS SUTEIKTOS AKCININKAMS

Išmokos ir paskolos akcininkams

Pasitaiko atvejų, kai įmonės akcininkas išsimoka pinigus į savo asmeninę sąskaitą, tačiau šių pinigų įmonės reikmėms nenaudoja ir nepateikia išlaidas patvirtinančių dokumentų bei avanso apyskaitų.

Šiai skolai nėra sudaroma paskolos sutartis ir ji tiesiog lieka „kaboti“ įmonės balanse. Tokiu atveju atsiranda rizika, kad, VMI atradus šias išmokas akcininkui, bus pritaikyta turinio viršenybės prieš formą principas, ir išmokos pripažintos darbo užmokesčiu, kuris apmokestinamas VSD ir GPM įmokomis (VMI 2012-04-24 raštas Nr. KD-7630)

Paskolos mokėjimo momentas

Jei visgi paskolos sutartis su akcininku yra sudaroma būtina atsižvelgti, kuriuo metu ši paskola yra išmokama. Dažnu atveju VMI ieško įrodymų, jog akcininkui suteikta paskola – tai bandymas nukelti GPM mokėjimą išmokant ne dividendus, o paskolą.

Pavyzdžiui, įmonė akcininkui suteikė paskolą 2012 metais, o 2017 metais išmokėjo dividendus, kurie buvo sudengti su akcininko paskola. Tokiu atveju, VMI bandys išsiaiškinti, ar įmonė turėjo galimybių išmokėti dividendus akcininkui 2012 metais, ir jei tai įrodys – akcininkui suteikta paskola bus įvardinta kaip dividendai, nuo jos paskaičiuotas GPM ir delspinigiai.

Palūkanos

Dar vienas svarbus aspektas – palūkanos. Reikėtų įvertinti, ar palūkanos, kurias moka akcininkas už įmonės suteiktą paskolą, atitinka rinkos kainą. Paaiškėjus, kad akcininkas moka mažesnes palūkanas, nei rinkoje, atsirastų rizika, kad jis gavo pajamų natūra, kurios apmokestinamos kaip darbo užmokestis. Be to, įmonei pelno mokesčio tikslais tektų apskaičiuoti negautas pajamas (PMĮ 40 str. 2 d.).

Šiuo metu VMI palūkanų rinkos kaina laiko analogiškų paskolų vidutines bankines palūkanų normas.

Paskolos grąžinimas ir palūkanų mokėjimas

Jei paskolos sutartyje nėra nustatytas paskolos grąžinimo terminas arba kai akcininkas nemoka sutartyje nustatytų palūkanų ir įmonė, kaip kreditorius, nesiima veiksmų, kad atgautų skolą, gali būti laikoma, kad akcininkui buvo suteikta ne paskola, bet išmokėti dividendai.

Taigi taikydama turinio viršenybės prieš formą principą VMI gali apmokestinti akcininkui išmokėtą sumą GPM, o pajamų gavimo momentu laikyti paskolos išmokėjimo datą. Dėl to įmonei gali teikti sumokėti ne tik GPM, bet ir delspinigius.

Deklaravimas

Nuo 2017 metų VMI privaloma deklaruoti atskaitingų asmenų (darbuotojų) skolas ar įmonės skolas jiems, kurios metų pabaigoje viršija 15.000 Eur. (FR0711 formos ir jos priedų pildymo ir teikimo mokesčių administratoriui taisyklės)

VMI labiausiai domina vidutinės ir mažos įmonės, kurių akcininkai dažnai būna ir įmonės vadovai ir neretai painioja gautas išmokas ir paskolas, savo asmeninius ir įmonės finansus.

Tačiau, jei įmonės akcininkas nėra tos įmonės darbuotojas ir jis metų pabaigai buvo skolingas (arba įmonė jam skolinga) daugiau nei 15.000 Eur, tokios sumos, pagal dabar galiojančias taisykles, nėra deklaruojamos VMI.