Šie metai buvo išskirtiniai kalbant apie pokyčius darbo santykių reguliavimo srityje. Metų viduryje priimtas naujas Sodros įstatymas, o rudeniui prasidėjus – Darbo kodeksas, žada daug naujovių 2017 metais. Trumpai, apie tai, kokius darbus dar turime padaryti šiais metais, kad tinkamai pasiruoštume artėjantiems pokyčiams kitąmet.  

Minimalus mėnesinis atlyginimas

Kadangi naujas Darbo kodeksas nuo 2017 metų minimalią mėnesinę algą (MMA) leidžia mokėti tik už nekvalifikuotą darbą, būtina peržiūrėti MMA gaunančių darbuotojų darbo sutartis. Jei savo darbuotojams, tarkim, keliate reikalavimą mokėti bent vieną užsienio kalbą – privalote jam mokėti ir didesnį atlyginimą nei MMA.

Darbo sutartys

Vien dėl to, kad įsigalioja naujas Darbo kodeksas, visų darbo sutarčių keisti neprivaloma. Sutartis tikslinga keisti, jei norite pasinaudoti naujomis DK teikiamomis galimybėmis ar pritaikyti naujus apribojimus. Pavyzdžiui, su darbuotojais faktiškai dirbančiais ne visą darbo dieną arba laisvu grafiku, tikslinga pasirašyti atnaujintą sutartį, kurioje bus aiškiai apibrėžtas jo darbo laiko režimas.

Taip pat atskirais atvejais rekomenduojama darbo sutartis papildyti konfidencialumo įsipareigojimo taisyklėmis, nekonkuravimo po darbo sutarties pabaigos nuostatomis ar mokymosi išlaidų kompensavimo susitarimu.

Jei darbo sutartyje numatytas ne mažesnis darbo užmokestis kaip du vidutiniai darbo užmokesčiai (dabar apie 1.550 Eur neatskaičius mokesčių), sutartyje galima nukrypti nuo DK nurodomų taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu.

Tačiau nereikia pamiršti, jog didėjant MMA, darbuotojui, su kuriuo sudarytoje sutartyje nebuvo laikomasi standartinių DK normų, taip pat reikės didinti atlyginimą.

Darbo apmokėjimo sistema

Kai įmonėje dirba daugiau kaip 20 darbuotojų, nuo 2017 metų ji privalo turėti darbo apmokėjimo sistemą. Joje turėtų būti numatytos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes bei kvalifikaciją ir kiekvienos jų mokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo mokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.

Pagal naują DK, darbuotojo darbo užmokestį sudaro:

  • bazinis darbo užmokestis – mėnesinis arba valandinis;
  • papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
  • priedai už įgytą kvalifikaciją;
  • priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
  • premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
  • premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos darbuotojui paskatinti už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

Vidutinis atlyginimas skaičiuojamas nuo pirmųjų penkių punktų. Pagal naują DK premijos gali būti dviejų rūšių: (1) už atliktą darbą (pvz., už pasiektus rezultatus) ir (2) mokamos darbdavio iniciatyva kaip paskatinimas už gerą darbą. Pastarosios premijos skyrimo tvarkos darbo užmokesčio tvarkoje aptarti nereikia.

Pagrindinis skirtumas tarp šių premijų – pirmąją reikia uždirbti, o antroji gali būti, pavyzdžiui, tryliktas atlyginimas. Jeigu premija mokama kas mėnesį, vadinasi, ji yra uždirbama ir priklauso pirmajai premijų rūšiai, todėl jos mokėjimą reikia aptarti darbo užmokesčio mokėjimo tvarkoje. (Daugiau: Darbo užmokesčio apskaičiavimas ir mokėjimas)

Atostogos

Kalendorines atostogų dienas reikia perskaičiuoti į darbo dienas – 7 kalendorinės dienos perskaičiuojamos į 5 darbo dienas (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 6 darbo dienas (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę).

Perskaičiuojant atostogas galima taikyti du variantus – suapvalinti atostogų dienas darbuotojo naudai, t.y. jei perskaičiavus gaunamas skaičius su liekana – skaičių padidinti iki sveikojo skaičiaus arba tiesiog perskaičiuoti į nesveiką skaičių su kableliu kaip daroma ir dabar.

Bet kuriuo atveju rekomenduojama pasirašyti atskirus susitarimus su kiekvienu darbuotoju dėl jo atostogų perskaičiavimo arba tiesiog paruošti direktoriaus įsakymą su perskaičiavimo tvarka ir su šiuo įsakymu supažindinti visus įmonės darbuotojus.

Darbuotojų IT priemonių stebėjimo tvarka

Jeigu įmonėje atliekami darbuotojų naudojamų IT prietaisų ir sistemų tikrinimai, būtina patvirtinti ir pasirašytinai supažindinti visus darbuotojus su darbuotojų veiklos IT sistemose stebėjimo tvarka. Joje reikia aptarti, kokiais principais vadovaujantis tai daroma, kaip pasirenkama, ką tikrinti.

Perskaitęs šią tvarką darbuotojas turėtų suprasti, kur jis neturėtų tikėtis privatumo. Nors IT infrastruktūra priklauso darbdaviui, jis neturi teisės tikrinti, kam ir ką darbuotojas siunčia iš savo asmeninės pašto dėžutės. (Daugiau: Ar stebite, ką veikia jūsų darbuotojai darbo metu?)

Lygių galimybių politika

Jeigu įmonėje dirba daugiau nei 50 darbuotojų, jai reikia patvirtinti Lygių galimybių politiką. Šioje politikoje turi atsispindėti naujame DK nurodyti lygių galimybių principai, taip pat rekomenduojama numatyti, kur diskriminaciją patiriantis darbuotojas gali kreiptis ir kokius veiksmus turi atlikti darbdavys.

Asmens duomenų saugojimo politika

Nuo 2017 metų būtina turėti darbuotojų asmens duomenų saugojimo politiką ir jos įgyvendinimo priemones. Šiame dokumente turi būti nurodoma, kam darbdavys naudoja darbuotojų asmens duomenis ir kaip juos saugo.

Nuo 2018 m. įsigalios ES duomenų apsaugos reglamentas, pagal kurį už netinkamą darbuotojų ar kitokių duomenų tvarkymą įmonėms grės baudos iki 20 mln. Eur arba 4% nuo bendrovės metinės apyvartos.

Darbo tarybos

Įmonės, kuriose yra daugiau kaip 20 darbuotojų, turi suformuoti darbo tarybas. Šių tarybų rinkimus jos privalo surengti iki 2017 m. birželio 30 d.

Anksčiau minėtas tvarkas reikia derinti su darbo tarybomis ar profsąjungomis, kurios gali pareikšti pageidavimus keisti vieną ar kitą dokumentą, o nesusitarus ginčyti jį teisme. Tačiau jeigu darbo tarybos ar profsąjungos įmonėje nėra, dokumentų su niekuo nereikia derinti.

Nauji įstatai

Pagal Akcinių bendrovių įstatymą iki 2016 m. gruodžio 31 dienos visos įmonės turi pakeisti bendrovių įstatus, juose įstatinio kapitalo dydžius ir akcijų nominalias vertes nurodant eurais euro centų tikslumu.

Pakeistus įstatus galima teikti per VĮ Registrų centro savitarnos svetainę elektroniniu arba įprastu būdu.

Įstatus pateikti elektroniniu būdu gali ir tos įmonės, kurios buvo įsteigtos ne elektroniniu būdu, tačiau, keisdamos įstatus, juos parengė vadovaudamosi UAB pavyzdiniais įstatais. Pakeistus įstatus teikiant elektroniniu būdu nereikalaujama, kad juos tvirtintų notaras.