Priėmus naują Darbo kodeksą atsirado daug naujovių, kurias jau būtina pradėti taikyti nuo 2017 metų. Šį kartą apie darbo apmokėjimo sąlygas, jo skaičiavimą ir mokėjimą.

Darbo apmokėjimo sąlygos

Pagal DK, Darbo sutartyje turi būti nurodyti šie dydžiai:

  • Darbo užmokestis per mėnesį ar valandą;
  • Priemoka už papildomą darbą;
  • Darbo laiko norma, neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių;
  • Priedai, priemokos, premijos ir pan.;
  • Darbo laiko režimas.

Pagal naują DK, įmonė gali sudaryti tik vieną darbo sutartį su tuo pačiu asmeniu, todėl, jei anksčiau buvo dirbama pagal kelias darbo sutartis, dabar vienintelėje darbo sutartyje turi būti nurodomas pagrindinis ir papildomi darbai.

Prieš įdarbinant naują žmogų jam iki darbo pradžios bus privaloma pateikti pranešimą apie darbo sąlygas, kuriame nurodoma:

  1. Darbdavio pavadinimas, kodas, buveinė;
  2. Darbo funkcijos atlikimo vieta;
  3. Darbo sutarties rūšis;
  4. Darbo funkcijos apibūdinimas ir aprašymas;
  5. Darbo pradžia;
  6. Darbo pabaiga (jei sutartis terminuota);
  7. Kasmetinių atostogų trukmė;
  8. Įspėjimo terminas, kai sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva;
  9. Darbo užmokestis ir jo sudedamosios dalys, mokėjimo terminai ir tvarka;
  10. Darbo dienos arba darbo savaitės trukmė;
  11. Informacija apie įmonėje galiojančias kolektyvines sutartis.

Taigi įdarbinimo procese atsiras dar vienas žingsnis – darbo sutarties sąlygų išaiškinimas priimamam darbuotojui, prieš pasirašant sutartį.

Darbo užmokestis

DK nurodyta, kad į DU įeina tokios dalys:

  • Bazinis darbo užmokestis;
  • Papildoma darbo užmokesčio dalis;
  • Priedai už įgytą kvalifikaciją;
  • Priemokos už papildomą darbą arba papildomų pareigų ir užduočių vykdymą;
  • Premijos – šalių susitarimu, pagal darbo teisės normas ar taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
  • Premijos – darbdavio iniciatyva už gerą darbą.

Darbo apmokėjimo sistema turi būti numatyta kolektyvinėje sutartyje. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad jei įmonėje yra 20 ir daugiau darbuotojų, joje turi būti patvirtinta darbo apmokėjimo sistema, kurioje nurodoma:

  • Darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją;
  • Apmokėjimo formos;
  • Darbo užmokesčių dydžiai nurodant minimalų ir maksimalų dydį;
  • Papildomo apmokėjimo skyrimo pagrindai ir tvarka;
  • DU indeksavimo tvarka

Šie nauji reikalavimai apriboja darbdavius ir įpareigoja nurodyti aiškias darbo apmokėjimo taisykles, ko nebuvo ankstesniame Darbo kodekse.

Darbo laiko norma

Darbo sutartyje turi būti nurodoma tiksli darbo laiko norma, neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių. Standartinė darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę. Jei sutariama dirbti ne visą darbo laiką, tai turi būti nurodoma sutartyje, pvz. viena diena per savaitę. Darbo laiko norma nustatoma per tam tikrą laikotarpį, pvz. per dieną, per savaitę, per mėnesį.

Darbo laiko režimas

Darbo laiko režimas – darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną, pamainą, savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių. Pavyzdžiui, standartinis darbo laiko režimas yra nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8 iki 17 val., pietų pertrauka nuo 12 iki 13 valandos.

Darbo laiko režimas gali būti nustatomas darbo sutartyje arba atskiru susitarimu su darbuotoju. Jei darbo laiko režimas nėra niekur nustatytas yra laikoma, kad dirbama penkias dienas per savaitę, po vienodą valandų skaičių kasdien.

DK yra nurodyti standartiniai darbo laiko režimo variantai, kuriuos galima nurodyti sudarant darbo sutartį:

  • Nekintančių darbo dienos trukmės ir darbo dienų per savaitę režimas;
  • Suminės darbo laiko apskaitos režimas;
  • Lankstaus darbo grafiko režimas;
  • Suskaidytos darbo dienos laiko režimas;
  • Individualus darbo laiko režimas.

Maksimalus darbo laikas

Naujame DK maksimalaus darbo laiko ribos apibrėžiamos tokiais dydžiais:

  • 48 val./7 dienas įskaitant viršvalandžius;
  • 60 val./7 dienas ir 12 val./dieną įskaitant viršvalandžius ir papildomą darbą;
  • Vidutiniškai 48 val./7 dienas, įskaitant viršvalandžius, kai taikoma suminė darbo laiko apskaita;
  •  Ne daugiau kaip 6 dienos iš 7.

Šios nuostatos nesiskiria nuo senojo DK. Didžiausi pakeitimai yra padaryti nustatant darbo laiką dirbant naktį, t.y. dirbant naktinį darbą darbo laikas negali viršyti 8 val. per dieną (pamainą) skaičiuojant vidutiniškai per apskaitinį mėnesį. Jei per darbo dieną, bent 3 valandos yra dirbamos nakties metu (22-6 val.), toks darbas yra laikomas naktiniu. Tai reiškia, kad darbuotojas negali dirbti pavyzdžiui 11 valandų per parą, jei bent 3 darbo valandos patenka į nakties darbo laiką.

Darbo laiko apskaita

Darbo laiko apskaitą privaloma tvarkyti šiais atvejais, kai:

  • Taikoma suminė darbo laiko apskaita;
  • Darbuotojai dirba naktį;
  • Darbuotojai dirba nenustatytos apimties darbą.

Darbo laiko apskaitos pildymo formą gali nustatyti pats darbdavys, svarbu, kad joje atsispindėtų realiai per mėnesį dirbtas darbo laikas, nurodant bet kokius nukrypimus nuo nustatyto darbo grafiko.

Primename, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. nebelieka darbo dienos trumpinimo 1 valanda prieš šventines dienas.

Viršvalandžiai, darbas naktį, švenčių ir poilsio dienomis

Naujame DK nurodyti dydžiai, kurie nesiskiria nuo senojo DK:

  • Darbas poilsio ar švenčių dieną apmokamas ne mažiau kaip 2 kartus;
  • Darbas naktį ar viršvalandžiai apmokami ne mažiau kaip 1,5 karto.

Tačiau naujame DK yra papildymas:

  • Viršvalandžiai poilsio dieną ir naktį apmokami ne mažiau kaip 2 kartus;
  • Viršvalandžiai švenčių dieną – ne mažiau kaip 2,5 karto;
  • Darbuotojo prašymu viršvalandžiai poilsio ar švenčių dienomis gali būti paversti papildomomis kasmetinėmis atostogomis;

Įmonės vadovui už viršvalandžius, darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis yra nemokama, nebent DS nustatyta kitaip. Vadovaujantiems darbuotojams – mokama, bet kaip už įprastą laiką, jeigu DS nenustatyta kitaip.

Darbo užmokesčio mokėjimas

Kaip ir anksčiau, darbo užmokestis yra mokamas du kartus per mėnesį, nebent paprašius darbuotojui yra sutariama kitaip.

DU turi būti išmokėtas per 10 darbo dienų mėnesiui pasibaigus, jeigu darbo sutartyje nenustatyta kitaip. Jei atlyginimą vėluojama sumokėti, iškart skaičiuojami delspinigiai, tuo tarpu anksčiau delspinigiai buvo skaičiuojami tik po 7 dienų praleidus mokėjimo terminą.

Kai nutraukiama darbo sutartis, darbo užmokestis už atleidimo dieną yra mokamas, išskyrus, jei darbuotojo nėra darbo vietoje arba jam neleidžiama dirbti.

Atleidimo atveju atlyginimas turi būti išmokamas atleidimo dieną arba jei šalys susitaria – per 10 dienų. Pavėlavus yra mokamos netesybos, kurios lygios vidutiniam darbo užmokesčiui, tačiau neilgiau nei 3 mėnesius.

Naują Darbo kodeksą galite rasti paspaudę čia.