Kasmet iki lapkričio 15 dienos žemės savininkai turi sumokėti žemės mokestį. 2018 metais lyginant su praėjusiais metais žemės mokestis daugumoje savivaldybių padidėjo. Taip yra todėl, kad Registrų centras (RC) šiemet perskaičiavo žemės sklypų mokestines vertes, kurios bus taikomos apskaičiuojant žemės mokestį ateinančius penkerius metus. Tačiau šiais metais mokestis kai kuriems žemės savininkams galėjo ir sumažėti dėl sumažintų mokesčio tarifų.

Kad būtų aišku, kodėl vieniems žemės savininkams mokestis išsaugo, o kitiems padidėjo, iš pradžių reikia išsiaiškinti, kaip pats mokestis skaičiuojamas ir kas įtakojo jo dydį šiais metais.

 

Žemės mokesčio įstatymas

Žemės mokesčio apskaičiavimą reglamentuoja Žemės mokesčio įstatymas.

Lietuvoje yra apmokestinama fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

Mokestinis laikotarpis

Žemės mokestis yra mokamas kiekvienais metais.

Jeigu žemė buvo įsigyta pirmąjį metų pusmetį – mokestį reikės mokėti už visus metus, o jei žemė įsigyta antrąjį pusmetį – mokestį reikės mokėti nuo ateinančių metų.

Jeigu žemė buvo parduota pirmąjį pusmetį – mokesčio mokėti tais metais jau nereikia, o jei žemė parduota antrąjį metų pusmetį – mokesčio mokėti nebereikia nuo kitų metų.

 

Žemės mokesčio apskaičiavimas

Žemės mokestis apskaičiuojamas dauginant mokesčio tarifą ir žemės mokestinę vertę.

Žemės mokestį apskaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija įpusėjus rudeniui ir žemės mokesčio deklaraciją patalpina į Elektroninio deklaravimo sistemą. Mokesčio sumą taip pat galima sužinoti prisijungus prie Mano VMI sistemos.

 

Mokesčio tarifai

Žemės mokesčio tarifus kasmet nustato kiekviena Savivaldybė atskirai. Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai svyruoja nuo 0,01 proc. iki 0,4 proc. Visų savivaldybių žemės mokesčių tarifus galima rasti VMI svetainėje.

Vilniaus miesto savivaldybės žemės mokesčio tarifas gyventojams 2018 metais sumažėjo nuo 0,12 proc. iki 0,08 proc., tačiau įmonėms jis liko toks pat kaip ir pernai – 0,12 proc.

 

Žemės mokestinė vertė

Žemės mokestinė vertė nustatoma vienu iš šių būdų:

  1. Žemės vidutinė rinkos vertė. 2013 – 2016 metais žemės mokesčiui skaičiuojant buvo taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos. Nuo 2017 metų žemės mokesčiui apskaičiuoti yra taikoma visa žemės sklypo vidutinė rinkos vertė. Ją sužinoti galima Registrų centro paieškos sistemoje įvedus unikalų žemės sklypo numerį.  

  2. Individualus žemės sklypo vertinimas gali būti laikomas žemės mokestine verte, jeigu RC nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 procentų. Taip pat šis verčių skirtumas susidarė dėl žemės naudojimo ne pagal numatytą paskirtį, būdą, pobūdį, disponavimo ja suvaržymų dėl hipotekos ar kitų savininko prievolių ir vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus.

  3. Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35.

 

Žemės mokesčio lengvatos ir išimtys

Žemės mokesčio nemoka:

  1. Užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės;

  2. Bankrutavusios įmonės;

  3. Lietuvos bankas;

  4. Žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.

 

Žemės mokesčiu yra neapmokestinama:

  1. bendro naudojimo kelių užimta žemė;

  2. mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė;

  3. nedarbingiems fiziniams asmenims, senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims ir nepilnamečiams priklausanti žemė; 

  4. nacionalinių parkų, regioninių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, ir hidrografinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;

  5. vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė;

  6. gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę;

  7. į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;

  8. į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė.

  9. Ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė – tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo. Tokio pobūdžio lengvata, įskaitant iki šio įstatymo įsigaliojimo taikytą, tam pačiam asmeniui taikoma tik vieną kartą.

Savivaldybės turi teisę nustatyti papildomas žemės mokesčio lengvatas. Šiais metais dėl sausros buvo paskelbta ekstremali situacija, todėl nemažai savivaldybių tarybų priėmė papildomas žemės mokesčio lengvatas.  Jas galima rasti VMI puslapyje.  

2018 metais Registrų centrui perskaičiavus žemės mokestines vertes daugelyje savivaldybių jų vertė padidėjo. Šios mokestinės vertės galios 2018 – 2022 metais. Tačiau žemės mokesčio suma priklauso ir nuo kiekvienos savivaldybės tarybos nustatytų žemės mokesčio tarifų.

Pavyzdžiui, Vilniuje nors žemės mokestinė vertė ir padidėjo, tačiau sumažinus mokesčio tarifą, planuojama, kad gyventojai, turintys žemę Vilniaus mieste, 2018 metais sumokės apie 400 tūkst. Eurų mažiau nei pernai.

Žemės mokestis turi būti sumokėtas iki lapkričio 15 dienos. Vėluojant jį sumokėti, už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai. Gyventojai, turintys finansinių sunkumų ir negalintys sumokėti žemės mokesčio laiku, gali kreiptis į VMI ir susitarti dėl galimybės mokestį mokėti dalimis.